Siracido 10

₁Išmintingas valdovas auklėja savo tautą,

ir protingo žmogaus valdymas gerai sutvarkytas.

₂Koks tautos valdovas, tokie ir jo pareigūnai;

koks miesto valdytojas, tokie ir visi jo gyventojai.

₃Neišauklėtas karalius žudo savo tautą,

o didžiūnų sumanumu miestas auga.

₄Žemės valdymas – Viešpaties rankose;

jis pažadina jai kiekvienu laiku tinkamą valdovą.

₅Žmogaus laimė – Viešpaties rankose;

jis suteikia savo didybę raštininkui.

₆Kad ir kokia būtų skriauda,

nedaryk artimui žalos, neik įžūlumo taku.

₇Įžūlumas šlykštus Viešpačiui ir žmonėms;

smurto nusikaltimu abeji bjaurisi.

₈Valdžia perkeliama iš tautos į tautą

dėl neteisingumo, įžūlumo ir turtų.

₉Kaip gali dulkės ir pelenai būti išdidūs?

Net gyvam esant žmogaus kūnas irsta.

₁₀Menka liga – gydytojas juokauja;

šiandien karalius, o rytoj negyvas.

₁₁Žmogus miręs paveldi:

šliužus, gyvius, kirmėles.

₁₂Žmogaus puikybės pradžia – nusisukimas nuo Viešpaties

ir širdies nugręžimas nuo savo Kūrėjo.

₁₃Juk puikybės jūra yra nuodėmė;

kas jos laikosi, tas skleidžia bjaurias ydas.

Todėl Viešpats siunčia jiems negirdėtas nelaimes

ir visiškai sunaikina juos.

₁₄Viešpats sugriauna valdovų sostus

ir vietoj jų į sostą sodina nusižeminusius.

₁₅Viešpats išrauna tautas iš šaknų

ir vietoj jų pasodina kukliuosius.

₁₆Viešpats paverčia tyrais tautų žemę

ir sunaikina jas iš pačių pamatų.

₁₇Kai kurias sunaikinti jis perkelia kitur;

jis išdildo jų atminimą žemėje.

₁₈Mirtingųjų puikybė nebuvo sukurta

nė nuožmus pyktis tų, kurie gimsta iš moterų.

₁₉Kieno palikuonys verti pagarbos?

Žmonių palikuonys.

Kurie palikuonys verti pagarbos?

Tie, kurie pagarbiai bijo Viešpaties.

Kieno palikuonys neverti pagarbos?

Žmonių palikuonys.

Kurie palikuonys neverti pagarbos?

Tie, kurie laužo įsakymus.

₂₀Šeimos nariams jų galva vertas pagarbos,

o pagarbiai bijantys Viešpaties

verti pagarbos jo akyse.

₂₁Pagarbiai bijok Viešpaties, ir būsi priimtas;

būk užsispyręs ir išpuikęs, ir būsi atmestas.

₂₂Ar tai būtų įnamis ar pakeleivis,

svetimšalis ar vargšas,

jų garbė – pagarbi Viešpaties baimė.

₂₃Neteisinga niekinti žmogų,

kuris yra išmintingas, bet vargšas,

nei tinka gerbti žmogų, kuris yra nusidėjėlis.

₂₄Didžiūnas, teisėjas ir valdovas yra gerbiami,

bet nė vienas jų nėra didesnis už žmogų,

kuris pagarbiai bijo Viešpaties.

₂₅Kai laisvi žmonės patarnaus protingam vergui,

protingas žmogus dėl to nesiskųs.

₂₆Nevaidink išmintingo darydamas, kas užeina;

nesigirk būdamas varge.

₂₇Geriau darbštus žmogus, kuris visko apsčiai turi,

negu pagyrūnas, kuriam trūksta duonos.

₂₈Mano vaike, gerbk save nuolankiai,

vertink save, kaip užsitarnauji.

₂₉Kas teisins žmogų, kuris save smerkia?

Kas gerbs žmogų, kuris save teršia?

₃₀Vargšas gerbiamas dėl savo išminties,

kaip turtuolis gerbiamas dėl savo turtų.

₃₁Gerbiamas vargšas,

o dar labiau – turtais pertekęs žmogus!

Niekinamas turtais pertekęs žmogus,

o dar labiau – vargšas!